senugalis

senùgalis sm. (1) žr. 1 senagalys 1: Vakar prasidėjo senùgalis Ps. Kas dabar – senùgalis? O gal jau jaunas stojo? Mžš. Linus pasėjo per patį senùgalį Kt. Pečių glaisto senùgalyj, kad tarakonų neatsirastų (priet.) Rz. Jei sienojus kirsi senugaly, kinavarpai niekuomet neės TŽIII343. Senugaly skerdžiant, mėsa traukiasi ir puodas nesuverda Vlž.